AD 1.2   GELBĖJIMO BEI UGNIAGESIŲ TARNYBOS IR SNIEGO PLANAS

AD 1.2.1   GELBĖJIMO IR UGNIAGESIŲ TARNYBOS

Aerodromuose, kuriuose vyksta reguliarus ir nereguliarus orlaivių, skraidinančių keleivius, eismas, pagal civilinės aviacijos taisykles yra įkurtos gelbėjimo ir ugniagesių tarnybos.

Informacija apie kiekviename aerodrome esančią tarnybą ir jos teikiamas paslaugas pateikta AD 2.6 skyriuje.

Į aerodromus, kuriuose nėra gelbėjimo ir ugniagesių tarnybų, negali būti vykdomi reguliarieji ir nereguliarieji orlaivių, skraidinančių keleivius, skrydžiai.

Kiekviena atskira paslauga yra priskiriama tam tikrai kategorijai pagal pateiktą lentelę. Laikini pakeitimai skelbiami NOTAM.

Gelbėjimo ir ugniagesių tarnybos
AD kategorijaVandens kiekis litrais, reikalingas sintetinėms putoms gaminti
1, 2, 3 ir 4 AD kategorijų Lietuvos Respublikoje nėra.
58100
611800
718200
827300
936400

AD 1.2.2   SNIEGO PLANAS

1   Aptarnavimo organizavimas žiemą

Vilniaus, Kauno, Palangos, Šiaulių/Karinio oro uostų aerodromo tarnybos atlieka šiuos darbus:

  1. stebi judėjimo lauką ir peroną, ar nepasikeitė dangos paviršiaus būklė;
  2. matuoja kilimo ir tūpimo tako (KTT) paviršiaus teršalų tipą, apimtį, gylį;
  3. nustato KTT būklės kodą (RWYCC);
  4. įgyvendina priemones, kurios pagerina kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo takų (RT) ir peronų naudojimo galimybes;
  5. teikia informaciją apie KTT, RT ir peronų būklę.
2   Judėjimo lauko stebėjimas

Aerodromo tarnybos judėjimo lauką stebi ištisą parą.

3   Matavimo metodai ir atliekami matavimai
3.1  Vilniaus, Kauno ir Palangos aerodromų KTT paviršiaus užterštumas yra matuojamas su davikliais, kurie yra sumontuoti ant sukibimo matavimo įrangos.

Šiaulių/Kariniame aerodrome sniego ar pažliugusio sniego sluoksnio gylis matuojamas paprasta matavimo liniuote daugelyje vietų.

Pasikeitus orų sąlygoms aerodromo tarnybos atlieka KTT paviršiaus užterštumo kiekio matavimus. Matavimai atliekami apskaičiuojant vidurkį kiekvienam KTT trečdaliui, teikiant informaciją nuo žemesnio KTT žymėjimo numerio link didesnio.

Vertinimai atliekami pakitus oro sąlygoms, dangos būklei, kritulių (teršalų) tipui arba periodiškai, nerečiau kaip kas 8 valandas.

3.2  Kilimo ir tūpimo tako būklės ataskaita (RCR). Vilniaus, Kauno, Palangos Šiaulių/Karinio aerodromo tarnybos teikia KTT būklės ataskaitą (RCR) SNOWTAM formoje, apie kiekvieno KTT trečdalio paviršiaus būklę. KTT paviršiaus būklę apibūdinančios reikšmės naudojamos pagal nustatytą KTT būklės vertinimo matricą (RCAM). KTT būklės ataskaitoje (RCR) 0–6 skaitmenimis nurodomas kilimo ir tūpimo tako būklės kodas (RWYCC), teršalų apimtis procentais, gylis (mm), teršalų tipas, nuvalytas KTT plotis (kuriam buvo taikomas RWYCC įvertinimas).
3.3  KTT būklės kodui ir/arba stabdymo efektyvumui nustatyti gali būti matuojamas dangos sukibimo koeficientas. Oro uostuose naudojami nepertraukiamo trinties matavimo metodai, kai matavimo metu sukibimo koeficientas yra fiksuojamas ir užrašomas specialiais prietaisais. Matavimai atliekami 3–5 metrų atstumu nuo KTT ašinės linijos abiejose pusėse išvedant matavimų vidurkį.
Kilimo ir tūpimo tako būklės vertinimo matrica (RCAM)
VertinimasBūklės suprastėjimo vertinimo kriterijai
KTT būklės kodas (RWYCC)KTT paviršiaus apibūdinimasLėktuvo lėtėjimo arba krypties valdymo stebėjimasPiloto pranešimas apie stabdymo poveikį kilimo ir tūpimo take
6
  • SAUSA
5
  • ŠERKŠNAS
  • ŠLAPIA (KTT paviršius padengtas bet kokia matoma drėgme arba vandeniu, kurio gylis yra iki 3 mm (imtinai))
Gylis iki 3 mm (imtinai):
  • PAŽLIUGĘS SNIEGAS
  • SAUSAS SNIEGAS
  • ŠLAPIAS SNIEGAS
Lėtėjimas stabdant yra normalus pagal naudojamą stabdymo ratais jėgą IR krypties valdymas yra normalus.GERAS
4−15 ºC ir žemesnė lauko oro temperatūra:
  • SUPLŪKTAS SNIEGA
Lėtėjimas stabdant ARBA krypties valdymas yra tarp gero ir vidutinio.TARP GERO IR VIDUTINIO
3
  • ŠLAPIA („slidus šlapias“ KTT)
  • SAUSAS SNIEGAS arba ŠLAPIAS SNIEGAS (bet kokio gylio) ANT SUPLŪKTO SNIEGO
Giliau nei 3 mm:
  • SAUSAS SNIEGAS
  • ŠLAPIAS SNIEGAS
Aukštesnė nei −15 ºC lauko oro temperatūra:
  • SUPLŪKTAS SNIEGAS
Lėtėjimas stabdant yra pastebimai sumažėjęs pagal naudojamą stabdymo ratais jėgą ARBA pastebimai sumažėjęs krypties valdymas.VIDUTINIS
2Gilesnis nei 3 mm vanduo arba pažliugęs sniegas:
  • STOVINTIS VANDUO
  • PAŽLIUGĘS SNIEGAS
Lėtėjimas stabdant ARBA krypties valdymas yra tarp vidutinio ir prasto.TARP VIDUTINIO IR PRASTO
1
  • LEDAS
Lėtėjimas stabdant yra žymiai sumažėjęs pagal naudojamą stabdymo ratais jėgą ARBA žymiai sumažėjęs krypties valdymas.PRASTAS
0
  • ŠLAPIAS LEDAS
  • VANDUO ANT SUPLŪKTO SNIEGO
  • SAUSAS SNIEGAS arba ŠLAPIAS SNIEGAS ANT LEDO
Lėtėjimas stabdant yra minimalus arba jo nėra pagal naudojamą stabdymo ratais jėgą ARBA krypties valdymas yra neapibrėžtas.BLOGESNIS UŽ PRASTĄ

Teršalų apimtis kiekviename KTT trečdalyje apskaičiuojama pagal padengtą paviršiaus plotą ir nurodoma procentais, pagal lentelę

25%yra padengta 10-25% KTT paviršiaus;
50%yra padengta 26 - 50% KTT paviršiaus;
75%yra padengta 51 - 75% KTT paviršiaus;
100%yra padengta 76-100% KTT paviršiaus.

Teršalų gylio skaitinė reikšmė kiekviename KTT trečdalyje nurodoma, kai teršalų gylis yra didesnis nei 3 mm.

Sukibimo koeficiento matavimai KTT atliekami tik kaip papildoma priemonė nustatant paviršiaus kokybines charakteristikas.

4   Veiksmai, kurių imamasi, kad būtų galima naudotis judėjimo lauku

Susidarius orlaivių skrydžiams nepalankioms sąlygoms imamasi priemonių joms pagerinti. Sniego ir ledo šalinimui naudojamos mechaninės, cheminės arba kombinuotos priemonės, vandens - mechaninės. Cheminės medžiagos naudojamos prevencijai nuo ledo susidarymo, ledui ir/arba sniegui tirpinti, orlaivių stabdymui gerinti.

Imamasi priemonių visam KTT pločiui nuvalyti. Jeigu sudėtingomis sąlygomis KTT nuvalomas tik 30 metrų jo pločio, jis gali būti laikinai naudojamas eismui, bet apie tai informacija turi būti pateikiama SNOWTAM formoje.

Visais atvejais sniego valymo darbai tęsiami tol, kol nenuvalomas visas KTT plotis.

Nuo KTT ledas valomas dangų nuledinimui skirtais cheminiais reagentais ne mažesniame kaip 15 m plotyje nuo KTT ašinės linijos.

Ledui ir suplūktam sniegui, kurių negalima nuvalyti mechaniniais būdais, pašalinti naudojamos cheminės dangų nuledinimo medžiagos NAFO/KFOR/UREA, Šiaulių/Kariniame aerodrome – NAFO/KFOR.

5   Pranešimo būdai ir sistema
5.1  Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių/Karinio oro uostų aerodromo tarnybos naudoja SNOWTAM formą, apie KTT paviršiaus būklę ir ją siunčia atitinkamu formatu oro navigacijos paslaugų teikėjui, kuris informaciją išplatina.
5.2  Ilgiausias SNOWTAM pranešimo galiojimo laikas – 8 valandos. Kaskart, kai gaunama nauja ataskaita apie KTT būklę, skelbiamas naujas SNOWTAM pranešimas.
5.3  Kiekvienu SNOWTAM pranešimu atšaukiamas ankstesnis SNOWTAM pranešimas.
5.4  Apie sniego pusnis yra pranešama, kai jų aukštis 15 m atstumu nuo KTT krašto ar riedėjimo tako krašto yra daugiau kaip 60 cm.
6   Atvejai, kai KTT uždaromas

Tais atvejais, kai sniego valymas atidedamas ir dėl to kyla didelė rizika susidaryti komplikuotai situacijai, pvz., jeigu temperatūros kritimas gali būti toks, kad vanduo, ar pažliugęs sniegas virstų kietu ledu, aerodromo priežiūros padalinys turi teisę atskirose zonose apriboti eismą. Apie tai informacija turi būti paskelbta NOTAM ir/arba SNOWTAM forma.

7   Informacijos apie sniegą platinimas

Informacija apie KTT būklę Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių/Kariniame aerodromuose skelbiama atskirose NOTAM (SNOWTAM) serijose. SNOWTAM yra rengiamas vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373 reikalavimais.